pliurpuoti

pliurpúoti, -úoja, -ãvo intr. šnek. 1. bristi per purvą, klampoti, makoti: Ans pliurpúoja, t. y. eina par purvus J. 2. žliugsėti, čiurkšėti: Batas prisemtas pliurpúoja einant, t. y. žliurkčioja J. 3. J eiti keistai, neįprastai apsirengus: Kaip pliurpa pasirėdžius ir pliurpúo[ja] (apie madas besivaikančias) Jrb. 4. refl. negražiai, bjauriai rengtis: Jijė pliurpuojas, t. y. jos aprėdalas bjaurus J. Jos aprėdalas padorus, t. y. nepliurpúojas JI58. \ pliurpuoti; apsipliurpuoti